Sigita Petrunina: išpildyta dešimtmečio svajonė ir žonglieriaus kostiumas

Asmeniškai man, šie metai, moters gyvenimo pusiausvyros paieškų etapas. Vienas lauke ne karys, byloja senovės išmintis. Taip ir moterys, po vieną dažnai pasimetusios, sutrikusios, svarstančios. Atėjo laikas susivienyti ir paplepėti tema „O kaip ji viską spėja“. Pirmasis pokalbis su tinklaraščio Ten Kur Namai sumanytoja, knygos „Gyvenk kaip patinka“ autore, trijų vaikų mama ir mylinčia žmona, Sigita Petrunina.


Esi populiaraus tinklararaščio apie namus autorė. Praėjusiais metais išleidai savo pirmąją knygą. Kaip tau tai pavyko su kūdikiu ant rankų?

Aš turiu nuostabų vyrą. Čia toks trumpasis atsakymas. O ilgasis vis tiek būtų panašus. Knygą ruošiau, rašiau ir kūriau, kai su vaikais buvo vyras, o aš visiškai rami galėjau atsiduoti darbui. Esu įsitikinusi, kad po vieną gero rezultato siektume žymiai ilgiau, o gera komanda yra tai, kas paspartina bet kokį procesą. Mes su vyru esame komanda ir keičiamės naminėmis pareigomis priklausomai nuo aplinkybių. Kai reikia jam, aš laikau visus namų kampus, kai reikia man – jis.

Kasdienybėje viską darome kartu.


1


Vasario pabaigoje praūžė galinga knygų mugė. Sulaukei daug dėmesio, senų ir naujų pažinčių. Renginys vyksta keturias dienas iki vėlyvo vakaro, o kur dar pasiruošimo darbai. Kas pasirūpino šeima, namais?

Jei skaičiuoti pasiruošimą, tai viskas trunka penkias dienas, nes trečiadienį reikėjo susivežti knygas ir pasiruošti stendą nuo ketvirtadienio prasidedančiai šventei. Mano vyro darbas kartais būna nenuspėjamas ir likus kelioms savaitėms iki mugės paaiškėjo, kad pusę mugės laiko jo nebus, nes reikės skristi į komandiruotę. Pradžioje susinervinau ir buvau truputį „drama queen„, sakiau jam, kad kaip čia, aš 10 metų laukiu šitos progos, o dabar turėsiu dar nervintis dėl vaikų, vietoj to, kad pilna koja atsiduočiau man svarbiam reikalui.

Aš pati mokau vaikus gyvenime ne nervintis, o spręsti problemas.

Nuslūgus emocijoms, sudėliojome planą, paskambinome vaikų mylimai tetai ir paprašėme, kad šeštadienį ir sekamdienį vaikus pažiūrėtų ji. Todėl vaikų priežiūra buvo net labai gerai sustyguota – trečiadienį, kai aš ruošiausi pas mus svečiavosi mano mama, ketvirtadienį ir penktadienį vyras pasiėmė tėvadienius, o šeštadienį ir sekmadienį vaikai laiką leido su teta, vyro seserimi.

Dar augant didiesiems vaikams išmokau neskambinėti ir neklausinėti kaip jiems sekasi pasilikus be manęs. Aš nieko negaliu pakeisti ar padėti, būdama ne namuose ir jeigu galima kilusius klausimus išspręsti be manęs, taip ir darom. Toks požiūris padeda ne tik atsipalaiduoti, bet ir pasitikėti tais, su kuriais palieki savo vaikus.


2

Be visų šių kalbų apie namus, esi trijų vaikų mama, žmona. Kaip prasideda tavo rytas? Kokia dienos rutina?

Kaip ir daugelio mamų, mano diena prasideda anksti, net jei labai norėčiau, ilgiau 7 ryto pamiegoti nepavyktų. Todėl mes visi einame miegoti anksti. Būna vakarų, kai jau 21 val. guliu lovoj ir nesulaukusi 21:30 užmiegu.

Man labai svarbu išsimiegoti, nedirbu naktimis, tai tiesiog ne mano laikas.

Rytą išleidžiu didžiuosius vaikus į mokyklą ir liekame su maže namuose. Einam į lauką, žaidžiam, ji žiūri filmukus, aš tuo metu bandau dirbti savo darbus. Kartais pavyksta, dažniau ne. Greičiausiai, kai skaitytojai skaito šias eilutes, mūsų mažoji pirmas dienas keliauja į darželį. Pusdieniui.

O pavakary į namus renkasi šeimyna, dažnai pavyksta visiems kartu pavakarieniauti, vakariniai reikalai ir žiūrėk laikas miegoti. Vaikams augant man labai svarbu ritmas ir tai, kad mes jo laikytumės. Kai visiems viskas aišku, tada ir diena praeina sklandžiau.


 

10

Šiandien, rodosi, išnyko riba tarp vyro ir moters skirtumų, neliko vyriškų ir moteriškų darbų. Išsilyginimome ir darbo rinkose, pasiskirstome darbus namuose, vaikų priežiūros atostogas. Kokiu modeliu vadovaujatės savo šeimoje?

Reikėtų dar paklausti mano vyro, bet man atrodo, mes vienas kitą palaikome. Buvo laikas, kai didieji vaikai buvo maži ir aš juos auginau namuose. Tuo metu buvo palanku vyrui siekti karjeros. Kai atėjo mano laikas, labai natūraliai susiklostė taip, kad su vaikais kai tik galėdavo būdavo jis. Dabar galvoju, kad neįmanoma po lygiai pasiskirstyti pareigų ar atsakomybių, būna laikas, vienas daro daugiau, o vėliau ateina momentas, vaidmenys ir pareigos apsikeičia.

Taip mes ir gyvename – žongliruojame, vaikais, namais, darbais ir komandiruotėmis.


 

8

Ar dar atsimeni savo moterišką gyvenimą iki vaikų? Kuo jis buvo kitoks nei šiandien ir kaip keitėsi su kiekvienu vaiku?

Reikia labai stipriai įtempti atmintį, kad prisiminčiau. Aš ištekėjau ir  vaikų susilaukiau pakankamai anksti, mano gyvenimas iki šeimos buvo labai tipiškas jaunos merginos gyvenimas – mokiausi universitete, dirbau, įsimylėdavau, verkdavau dėl nenusisekusios meilės, vėl įsimylėdavau. Nemėgau tik klubų ir vakarėlių, geriau skaitydavau knygas.

Su kiekvienu vaiku, o ir tiesiog bėgant metams, tampu protingesnė, įgyju daugiau kantrybės. Atrodo, su metais kiekviena moteris įgauna išminties ir ramybės, kuri leidžia dalykus vertinti ramiai, nekreipti dėmesio į smulkmenas. Vaikai į gyvenimą įneša sumaišties, be jos būtų labai nuobodu.


4

Kaip manai, ar suderinama moters karjera ir šeima? Kalbu apie laimingo gyvenimo darną, o ne suplūkusią, anksčiau laiko pasenusią ir meilės gyvenimui bei aplinkiniams nejaučiančią moterį.

Tiek moteriai, tiek ir vyrui, siekiantiems karjeros, pilnatvės šeimoje, labai svarbu kokia yra jų antroji pusė. Man labai pasisekė, turiu puikų vyrą, kuris yra mano partneris gyvenime ir veikloje. Mūsų partnerystė ir sutarimas leidžia bent priartėti prie Tavo minimos darnos.

Kitas dalykas, meilė gyvenimui ir aplinkiniams. Moteris pirmiausia turi mylėti save, kad galėtų mylėti tuos, kurie aplinkui. Gal skamba kaip nuvalkiota tiesa, bet kad duotum meilę kitiems, turi turėti iš kur ją paimti.


8

Vyras, beprotiškai svarbus žmogus šalia, kuriam ne visada lieka laisva minutė pokalbiui prie arbatos, pasimatymui į kiną. Ar turite kokį būdą išlaikyti savo santykius šiltus ir artimus, nepamirštant, kad esate ne tik tėvai, bet ir sutuoktiniai?

Aš norėčiau, kad turėtume laiko pasimatymams, kelionėms kartu, bet tokias akimirkas per 11 vaikų auginimo metų galiu suskaičiuoti ant pirštų. Mes auginame vaikus patys, tik retais atvejais prašome pagalbos iš artimųjų.

Kai laiko vienas kitam mažai, randi būdų kaip trumpą akimirką išnaudoti maksimaliai. Svarbu pagauti tas akimirkas, kai tik pasitaiko.

Jau tik nereikia pasakų, kad nebūna krizių. Ne šeimos, asmeninių. Kai norisi viską mesti ir apsiverkti. Kaip susidoroji su liūdnomis dienomis?

Aš nepasakoju tokių pasakų, aplink ir taip pilna vaizdų pro rožinius akinius. Man krizių ar tiesiog, blogų dienų atveju padeda žinojimas, kad tai praeis. Nes praeina. Esu įsitikinusi, gyvenimas, kaip kardiograma – aukštyn žemyn, aukštyn žemyn. Taip ir keliauju, nuo viršukalnės į žemumas ir atgal.

Man svarbu pasidžiaugti savo sėkme ir atsidūrus duobėje žinoti, kad tuoj tuoj pakilsiu. Aišku, būna, pakilimas užtrunka, tuomet svarbu nepasiduoti nevilčiai, laukti. Tikrai praeis.


Untitled design

Sakoma, laimingi namai arba tvarkingi namai. Ką renkatės jūs?

Aš nesureikšminu tvarkos, man svarbu, kad būtų galima saugiai praeiti, neužkliuvus už daiktų. Čia toks baisus prisipažinimas, kurio tikiuosi, nei mano mama, nei vyras neperskaitys. Jei rimtai, nežinau, kaip gyvenčiau, jei gyvenčiau viena. Neseniai išmokau pasidėti daiktus ten, iš kur juos paėmiau. Gyvendama viena, rinkčiausi laimingus namus.

Bet dabar mūsų namuose gyvena daug. Kiekvienas mes turime savo daiktų, todėl ir aš, kad rodyčiau gerą pavyzdį vaikams, tapau truputį tvarkingesnė. Ir vėl galiu tik džiaugtis, turiu tvarkingą vyrą, jis mus visus moko tvarkos. Todėl mes gyvename ir tvarkinguose, ir laiminguose namuose.

Gyvenimas grįstas pasirinkimais. Jeigu šiandien reikėtų pasirinkti, šeima ar karjera, koks būtų tavo pasirinkimas?

Man patinka taip, kaip yra dabar. Aš galiu derinti ir šeimą, ir darbą, kurį pati susikūriau. Patirtis sako, viskam savas laikas ir vaikams, svaiginantiems pasiekimams darbinėje srityje.

Svarbiausia, išlaukti savo momento, neužsigriebti visko iškart.

Taigi, koks tavo laimingos moters gyvenimo receptas?

Mylėti save, pasitikėti aplinkiniais ir prašyti pagalbos, kai jos reikia.


9

Tekstas paruoštas kartu su Sigita Petrunina
Nuotraukos – Agnė Kertenytė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *