Paramos iniciatyva „Atvirukas Kalėdoms LAIMINGI MŪSŲ NAMAI“

Jau dveji metai, kaip esu artimoje pažintyje su Nida. Jau dveji metai, kaip esu savanorė paramos iniciatyvoje „Kalėdinis atvirukas LAIMINGI MŪSŲ NAMAI“, kuris ketverius metus stengiasi, kad kiekvienas Lietuvoje galėtų gyventi saugus ir laimingas. Ir viskas Nidos dėka bei pastangomis.

Kalėdinio paramos projekto įkūrėja Nida Vildžiūnaitė (apie kurią jau buvau rašiusi pasakojimą anksčiau čia), verslininkė, trijų vaikų mama, Vilniaus moterų namų savanorė prieš keturis metus sumanė į krūvą suburti Lietuvos meninkus, kurie neatlygintinai sukūrė ir projektui padovanojo šventinius atvirukus. Šiuos atvirukus pardavusi elektroninėje parduotuvėje, Nida visas surinktas lėšas skyrė „Vilniaus moterų namams“ paremti. Tokia iniciatyva vykdoma kasmet ir kiekvienais metais prie jos prisijungia vis daugiau menininkų, mecenatų bei socialiai atsakingų įmonių.

Nuo 2017 m. prie socialinės iniciatyvos „Kalėdinis atvirukas LAIMINGI MŪSŲ NAMAI“ prisijungė aktyvi savanorių komanda, kurios didžioji dauguma verslios mamos. Prie sklaidos apie projektą prisideda ir žymūs žmonės, nuomonės formuotojai, kurie viešindami smurto problematiką artimoje aplinkoje bei burdami visuomenę, siekia bendro tikslo – supratimo apie saugius santykius, nulinės tolerancijos smurtui ir informacijos apie suteikiamą pagalbą pasiekiamumo.


Delfi11
Keletas savanorių komandos narių (iš kairės): Gabrielė su dukrele, Erika, Nida, Rūta, Simona. Kostas Kajėnas / Nuotr.

Kalėdinis paramos projektas „Kalėdinis atvirukas LAIMINGI MŪSŲ NAMAI“ suburia bendruomenes prieš didžiąsias šventes tiesiogiai prisidėti prie pokyčių visuomenėje, įsigyjant paramos atvirukus. Visos gautos lėšos tai tiesioginė parama organizacijos „Vilniaus moterų namai“ veiklai remti, kad smurto aukos laiku gautų specializuotą kompleksinę pagalbą.

Atvirukai parduodami el.parduotuvėje www.laimingimusunamai.lt, kuri veikia lapkričio-gruodžio mėnesiais.

Vilniaus Moterų namai vykdo Specializuotos pagalbos centro funkcijas Vilniaus mieste. Ši pilietinė moterų organizacija nuo 1996 m. Lietuvoje teikia specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą ir prievartą patiriančioms moterims – konsultuoja, informuoja, palaiko, tarpininkauja ir atstovauja savo klientų interesus institucijose, teikia nemokamą psichologinę ir teisinę pagalbą, padeda tvarkyti dokumentus. Visa teikiama pagalba yra draugiška ir teikiama nemokamai. Organizacija 2016, 2017 m. išleido Metodines rekomendacijas šios pagalbos teikimui.



Visuomenė prieš smurtą. Džiugu, kad Lietuvoje įsibėgėja kova prieš smurtą. Vykdomos vis didesnės informacinės kampanijos, rengiami festivaliai ir iniciatyvos, nukreiptos prieš smurtą. Demonstruojamas vis didesnis smurto netoleravimas visuomenėje ir vis daugiau žmonių supranta, kad smurtas yra žmogaus teisių pažeidimas, kuris gyvuoja visuose socialiniuose sluoksniuose, yra taip labai arti mūsų, bet slepiamas pačiais įmantriausiais būdais, todėl dažnai nematomas. Suprantama, kad būtinas visos visuomenės įsitraukimas, norint sėkmingai tęsti kovą su smurtu.

Lietuva turi pažangų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, sukurtą specializuotos pagalbos centrų SPC tinklą, Bendrąjį skubios pagalbos centrą 112, teisininkus, pareigūnus, kurie visi kartu turėtų labai efektyviai padėti smurto aukoms, tačiau trūksta įsitraukimo, sąmoningumo, bendradabiavimo, gilinimosi bei kompetencijų lavinimo. Reikalingas aktyvesnis bendradarbiavimas tarp specialistų ir visuomenės, dalinimasis gerąja patirtimi ir neabejojimas, kad tas, kuris šiandien darbo neatliko iki galo, ryt jį atliks tikrai, juk mūsų laisva visuomenė dar labai jauna, jai taip pat reikia mokytis ir išmokti, o tai pavyks tik jei būsime linkę vieni kitus palaikyti, o ne kritikuoti.

Statistiniai duomenys taip pat nedžiugina – vyrauja daugybė mitų, laikomasi stereotipų, kurie neleidžia į smurto problematiką artimoje aplinkoje pažvelgti plačiai atmerktomis akimis.


JurArt’s / Nuotr.

Net 85% Lietuvos gyventojų yra linkę kaltinti nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusias moteris ir tiki mitu, jog norėdama, moteris visada gali nutraukti santykius su smurtautoju, tačiau praėjusiais metais dėl smurto šeimoje policija kasdien buvo kviesta 30 kartų. Kad moterys pačios dažnai išprovokuoja smurtą, linkę manyti 53 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų. Policijos departamento duomenimis, 2017m. užregistruota beveik 48 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, tačiau pradėta tik 11 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Kas šeštas (1,4 tūkst.) nukentėjęs, nuo dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų, yra vaikas iki 18 metų amžiaus, 90,3 proc. jų nukentėjo nuo tėvų ar įtėvių. 2017 m. buvo nustatytas 6131 asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotą nusikaltimą. Iš jų 91 proc. buvo vyrai. Praėjusių metų birželį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuotame tyrime teirautasi apie smurto formas – tik 1 iš 4 apklaustųjų pagalvoja apie psichologinį ir tik 6 proc. pamini seksualinį smurtą, draudimą moteriai eiti į darbą smurtu laiko tik kas antras respondentas. Tyrimo išvados leidžia teigti, jog ekonominis smurtas išlieka labiausiai toleruojama smurtavimo forma. Daugiau kaip pusė – 52 proc. Lietuvoje 2017 m. registruotų smurtinių nusikaltimų buvo smurto artimoje aplinkoje nusikaltimai.


JurArt’s / Nuotr.

Visuomenės įsitraukimas į kovą prieš smurtą artimoje aplinkoje. Tikime, kad tikslą pasieksime visi kartu ir kiekvienas atskirai. Puoselėdami santykius, paremtus partnerystės, paramos ir pagalbos vienas kitam principu; atsisakydami kito asmens kontroliavimo ir galios demonstravimo; naikindami toleranciją bet kokiam smurtui; mažindami abejingumą ir šaltumą vieni kitiems; didindami dėmesį vyraujančioms visuomenės problemoms ir skatindami socialiai atsakingą elgesį.

 Kuo anksčiau bus suteikta specializuota pagalba, tuo didesnė tikimybė, kad moteris ir jos vaikai sukurs naują laimingą gyvenimą, o smurtinių santykių modelis nebus perduotas ateities kartoms.

Yra nemažai sėkmės istorijų, liudijančių, jog efektyvi, laiku suteikiama pagalba pakeičia ne tik moters, bet ir jos vaikų gyvenimus ir yra svarbi investicija į visos visuomenės gerovę.

Prisidėk ir nelik abejingas!

Vienas atvirukas – du geri darbai, dėmesys artimąjam ir tiesioginė parama Vilniaus moterų namai.
www.laimingimusunamai.lt



Tekstas parengtas LAIMINGI MŪSŲ NAMAI savanorių pastangomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *