Noriu gyventi, kaip viešbutyje ir taškas


Kaskart apsistojus viešbutyje užplūsta lengvumo jausmas, kiek nedaug reikia, kad būtų gražu bei patogu gyventi. Po kelionės grįžti namo ir taukšt daiktų gausa per abu žandus. Penktą bandymo dieną užsinorėjau viešbučio namuose ir taškas.

Kiek trijų asmenų šeimai reikia indų bei virtuvės įrankių, rankšluosčių, patalynės komplektų? Ar kada skaičiavote, kiek šių daiktų yra jūsų namuose? Jau pastebiu, kad susidėliojus tam tikrą tvarkymosi rutiną, namuose, daiktų reikia gerokai mažiau. Jei reguliariai skalbi drabužius, plauni indus bei laiku iškraustai indaplovę, naudojime sukasi tie patys daiktai. Kuomet šiuos darbus atliekame padrikai, perkame naujus daiktus, nes rodos jų visada trūksta.

Kuomet skalbinių krūva iki dangaus, žinoma, kad švarių kojinių nebelieka. O atrodo, kad jų tiesiog turime per mažai.

Toliau vargdama su daiktų rūšiavimu, galvoje sukasi mintis, kad perkame daiktus, jais džiaugiamės, o vėliau dusinamės ir švaistome savo laiką jų atsikratymui. Šiuo metu mieliau žiopsočiau filmus, kurių per laiką taip pasiilgau, nei krapštyčiausi dėžėse. Ir kas labiau mano gyvenimą gali padaryti sudėtingesniu, jei ne aš pati?

Kelis kartus yra tekę apsistoti Kauno archyviskupijos namuose. Greta Rotušės aikštės esančiame pastate aukštos senamiesčio lubos su masyviomis užuolaidomis, lova, spinta, stalas ir kėdė. Kas kart ten nuvykus atsikvėpdavau lengviau, nes tas minimalizmas užburia. Supranti, kad turi viską ko reikia. Tik dabar ateina suvokimas, kad aš taip noriu ir namuose.

Jaukumas yra būtinas, tačiau jam sukurti nereikia pertekliaus, reikia darnos. Mažiau yra daugiau. Mažiau yra ramiau.


Iš namų išmesti visko nereikia. Iš namų nereikia išmesti nieko, jei to visai nenorite. Namai jūsų, taisyklės taip pat. Tačiau jei grįšti namo nebemiela, jei tvarkymasis kančia, ieškokite išeities ir priežasties savo prastai savijautai.

Kaupimas suteikia savotišką saugumo jausmą. Jautiesi sėslus, radęs savo vietą, iš kurios nė nesinori judėti. Stebi po pasaulį skersai išilgai išsimaišiusius draugus, galvoji, kaip jie taip smagiai ir nerūpestingai gali sau leisti gyventi. Kuomet neapsikrauni daiktais ir jų sukuriamais rūpesčiais, esi laisvas vieną dieną gyventi Vilniuje, kitą – Abu Dabyje. Būti laisvu, vertybė.

Atsikratyti daiktais nėra sudėtinga. Sudėtinga yra jų vėl neprisikaupti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *