Namų tvarka juda į pabaigą

Šeštą dieną virtuvę tvarkėmės abi. Pasiburbėdamos, nepasidalindamos šluota bei siubliu. Nežinau ar jai taip patinka tvarkytis, ar tiesiog taip nori būti šalia. Jos vardas Ana Marija. Ji – mūsų dukra. Prisibuvom tiek, kad vyrui grįžus, po greitos kiaušinienės ir pašautų šonkaulių į orkaitę, pirmu taikymu šoviau pro duris. Prieš pabėgant  prasidėjo išbandymai. Mūsų indaplovė pavargo. Tikiuosi, trumpam. Ryt šauksiuosi meistro.Dėl tokių, nuo manęs nepriklausančių pokštų, gera neplanuoti iki smulkmenų.

Po gerų metų pertaukos išsitraukiau sportines tympas. Pamiršau, kaip tinkamai reikia apsirengti pasivaikščiojimui. Bėgti nemėgstu. Kad ir kaip stengiausi prisijaukinti, man tai liko fizinio pasirengimo stovyklų prisiminimas. Ne itin geras. Mat dešimtmetį žaidžiau rankinį. Kaip dabar pamenu, nešam viena kitą ant kupros į Birutės kalną Palangoje, o Vokietijos turistai filmuoja lankytiną objektą ir ariančias mus.

Pamėgau intensyvų vaikščiojimą. Tai nėra sportinis greitasis ėjimas, dubeniu taip neišlinguočiau. Su ausinuku ir stipriais mostais keliavau, kur akys veda ir dūsavau iš malonumo. Po pasivaikščiojimo apsvaigau nuo deguonies gausos ir net taip pamėgtas šaltas dušas negelbėjo nuo nuovargio limpančių akių. Visas savo maudynes baigiu šalčiausiu dušu. Puikus būdas grūdintis, todėl palyginti retai sergu peršalimo ligomis.  Nuteikinėju save, kad namų tvarką netrukus papildys ir kiti dalykai.

Vakar Kaune aplankiau savo nuostabų gydytoją Dalių Barkauską. Neaktyvus raumenynas mano bėdų priežastis, todėl norėdama susitvarkyti, privalau įsisenėjusias problemas pašalinti iš pagrindų. Gavau gausybę patarimų ir nurodymą užsiimti jėgos joga. Gal turite rekomendacijų profesionaliems instruktoriams Vilniuje?

Namai pradeda kvėpuoti lengviau. Daiktai beveik išrūšiuoti ir radę savo vietą. Galiu sakyti, kad liko visai nedaug. Daugiausia sąžinę graužę darbai, be penkių minučių baigti. Turėsiu pagalbos išsivalant namus. Atvyksta Balti namai komanda. Išsivalysime dulkes, kurių nespėjau nusibraukti, keli likę paviršiai virtuvėje bei vonioje ir didžioji spinta. Po šios savaitės tvarkos liks pastovi namų priežiūra, kuriai susidarysiu aišku darbų planą. Kada keisti patalynę, rankšluosčius, valyti dulkes. Šventes pasitiksime švariai, neliks didžiųjų namų tvarkymo darbų pabaigai. Po eksperimento ar jo metu reikės namus ir eglutę pasipuošti, išsikepti imbierinių sausainių bei kitais patiekalais sugrįžti į virtuvę, kurios inventorių atsirinkinkau.

Prieš pradedant, maniau, viską mesiu. Pradėjusi, apsičiupinėjusi ir organizuotai sutalpinusi reikiamą amuniciją, radau vietos mieliems kepimo indeliams, konditerijos formelėms. Pamilus gaminimą jomis puikiai pasinaudosiu, nebėgsiu pirkti naujų. Labiausiai patiko tai, kad nepirkau nė vieno daikto virtuvės organizuotumui palaikyti. Panaudojau senas dėžutes, indelius. Susitvarkiau vaistinėlę. Pasijutau tokia atsakinga vartotoja ir pasiglosčiau širdį. Naujus daiktus bei rūbus į namus įsileisiu gerokai atsakingiau. Dėl dovanų iš artimųjų, informuosiu dar aiškiau, kad jokių puodų puodelių, kurie gražūs jums, o aš nežinau, kur juos padėti. Juk visada reikia paklausti, kaip geriausia vienas kitą galime nudžiuginti. Manau, šiais metais dovanas iškeisime į šeimininį kalėdinį apsistojimą Druskininkuose. Trūksta poilsio, norisi pasisveikatinti.

Beprotiškai džiaugiuosi stiprėjančiais tvarkymosi įgūdžiais ir akivaizdžiai dėl to gerėjančia savijauta. Vyras, perskaitęs pirmą mano įrašą sako, kad situaciją namuose nupiešiau kiek perdėtai ir pas mus taip nėra. Atsakiau, kad mane tai verčia jaustis labai blogai, todėl viską piešiu savo akimis. Galbūt ne namai, o mano savijauta tokia netvarkinga.

Pradedu savimi didžiuotis, kad išvarvėjusiomis akimis atlieku ką užsibrėžiau. Darbštumas, manau, mano stipriausia savybė. Jau ir vėl ketvirta ryto, o aš, kaip išdžiuvusi uoga, rašau. Dažnai sunkiausia motyvuoti save ilgame procese, nes baigiasi emocija, kartu ir noras keliauti pirmyn. Matant akivaizdžius gyvenimo kokybės gerėjimo rezultatus, dirbti norisi dar stipriau, kad visa tai taptų mano kasdienybe, o ne neturiu laiko, nes turiu lėkti, bėgti, pamesti galvą, o jos neradus užsidėti kopūstą. Artėjant naujai pradžiai, kuri vis tik tęsinys, į 2018 metus, noriu įžengti su meile ir iškelta galva, nors ir stipriai pavargusi.

Gražios dienos ir saldžių !

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *